JAV fizikai informuoja apie galimybę, jog Neptūne ir Urane gali egzistuoti skystų deimantų vandenynai, kuriuose plaukiuoja kietų deimantų ledkalniai. Kaip informuoja „Discovery News“, tai leidžia teigti pirmieji deimanto tirpimo taško tyrimų rezultatai.
Bandymo metu JAV fizikai maždaug 0,1 karato dydžio natūralų deimantą kaitino lazeriais itin di
delio slėgio sąlygomis (40 milijonų kartų didesnio už atmosferos slėgį Žemės paviršiuje). Po to jie lėtai sumažino slėgį ir temperatūrą.
Kai slėgis nukrito iki 11 mln. kartų atmosferos slėgį viršijančios ribos, o temperatūra sumažėjo iki maždaug 50 tūkst. laipsnių, skystame deimanto paviršiuje pradėjo formuotis kietos deimanto dalelės. Toliau mažinant slėgį, bet ne temperatūrą, kietųjų dalelių vis daugėjo. Mokslininkus nustebino tai, kad jos plūduriavo, o ne skendo.
Deimantas elgėsi kaip vanduo: išlydyto deimanto skystyje plaukiojo mikroskopinės kietos deimanto dalelės.
Deimantų vandenynai galėtų paaiškinti, kodėl Urano ir Neptūno magnetiniai laukai yra nukrypę nuo Šiaurės–Pietų ašies: manoma, kad didžiuliai deimanto kiekiai paprasčiausiai juos iškreipia.
Kiekvienoje šių planetų yra maždaug 10 proc. anglies – medžiagos iš kurios susidaro deimantai.
Mokslininkai teigia, kad savo spėjimus patikslinti galės tik iš arčiau ištyrinėję šias planetas arba Žemėje atkūrus šių planetų atmosferos sąlygas.
Šaltinis: Lrt.lt
